plikčioti

plikčióti, -iója, -iójo intr. 1. blikčioti, pliūpčioti (apie liepsną): Liepsna per [sutrūkinėjusios krosnies] sieneles plikčiója Gg. Ugnis degčio[ja] po biškį, o liepsna plikčió[ja] JI305. 2. džiūti lopais: Jeigu vanduo, užpiltas ant plutos, plikčió[ja] lopukais, tai iškepusi, o jei žlugso, tada žalia J.